Prisijungti
Registruotis
0
Taigi cia pabandisiu kaip nors paaiskinti kas yra MMA ir kokios to sporto pagrindines taisykles
Daugiausiai cia materialo is Wikipedijos, bet as, taupidamas jusu laika ir zinodamas, kad didziulius tekstus mazai kas nori skaityti, isrinkau pagrindinius punktus - nenoretusi jusu perkrauti 
Visu pirma reiktu isaiskinti ka reiskia sutrumpinimas MMA - Mixed Martial Arts (Misrus Kovos Menai). Skirtingai nuo daugelio isitikinimo, tai ne kovos be taisykliu, nes kaip minejau - tai sportas (nesurezisuotas ir be vaidinimo, kad negalvotumete, kad tai PW atsaka), o tas turi buti ribotas bent jau minimaliu taisykliu skaiciumi.
Kaip mes puikiausiai zinome, pasaulyje egzistoja daugybe skirtingu kovos menu - boksas, karate, imtines, jiu-jitsu, sambo ir t.t. Originale, ideja buvo ta, kad pastatiti sias skirtingas sporto sakas viena pries kita ir is esmes pamatyti, kuria is ju butu maksimaliai efektivi realios kovos situacijoje. Aisku, siandienos MMA yra tokios idejos evoliucija, kuri turi tam tikras taisykles ir apribojimus, nors reikia pabrezti, kad vieno kazkokio nuostato, kurio vadovautusi visos MMA kompanijos - nera. MMA taisykles yra reguliojami paciomis kompanijomis, vietiniais sporto komitetais ir istatimais. Taigi skirtingose kompanijose kovos taisykles gali skirtis.
Siandien pasaulyje dominoja dvi pagrindines MMA kompanijos - jaunesne butu PRIDE Fighting Championships, kuri ikurta Japonijoje. Senesne kompanija, kuri dominoja JAV rinkoje, butu Ultimate Fightins Championship, kuri issiskiria tuo, kad naudojasi ne ringu, o astunkampiu narvu, vadinamoju "Octagon". Aisku, kaip ir pro-wrestlongo pasaulyje, egzistoja ir kitu MMA kompaniju, kurie siula savo produkta (pvz. jaunoji WFA, Shooto, K-1, IFL ir kt.)
KOVA
Technikos, kuriomis naudojasi MMA kovotojai, is esmes, skirstomos i dvi pagrindines grupes:
- smugiavimo technikos, arba "striking" (kojomis, kumsciais, alkunemis ir keliais);
- imtiniu technikos, arba "grappling" (susikabinimai/clinch'ai, pin'ai, submission'ai, metimai, suplex'ai ir takedownai/pargriovimai).
- Pagal teisejo sprendima, jei praejo visas kovos laikas
- Pagal referio sprendima (jei vienas kovotoju negali protingai gintis arba TKO atveju)
- Jei kova sustabdo daktaras (vienas kovotoju yra suzalotas ir negali protingai gintis)
- Submission (vienas kovotoju pasiduoda)
- Knockout (vienas kovotoju isjungiamas)
- Jei kova sustabdo vieno is kovotoju treneris arba cornerman'as
Kaip minejau, kova prasideda ant koju ir, praktiskai, gali taip testis visa matcho laika, bet teoriskai kovoje galima butu isskirti tris galimus pagrindinius etapus:
1. Ant koju. Butent taip prasideda MMA kova ir galima padaryti isvada, kad is pradziu situacija palankesne strikeriui, o grappleris bando nutempti kova ant zemes, bandydamas atlikti takedown'us. Butent tam, kad isvengti grappleriu takedown bandimus, strikeriai daug laiko skiria lavinti savo takedown ginyba.
2. Clinch, arba susikabinas - faktiskai sioje situacijoje strikeriai gali "metiti" smugius keliais, o grappleriai bando, nauduodamiesi jega, nutempti oponenta ant zemes.
3. Kova ant grindu - sioje situacijoje grappleriai, priklausomai nuo ju stiliaus, arba pagauti oponenta i lauzima, aarba vesti ground-and-pound puolima, t.y. smugioti alkunemis, kumsciais ir pns.
PAGRINDINES KOVOS STRATEGIJOS
Sprawl-and-Brawl - kova ant koju, kuria sudaro efiktivus smugiavimas, isvengiant kovos perkelimo ant zemes (tam strikeriai mokosi takedown ginibos ir sprawl'u, t.y. blokavimu). Tokia taktika dazniausiai naudojasi kovotojai, kurie specializojasi boksu, kickboksu, Muay Thai ir/ar pilno kontakto karate. Sie MMA kovotojai bando papildomai savyje lavinti imtiniu igudzius, tuo nemaloniu atveju, jei oponentas nuvers jos ant zemes. Ju pagrindinis tikslas, atsidurus ant zemes, butu blokuoti oponenta, kad tas negaletu agresiviai atakuoti - tada referis sustabdis kova ir perkels ja ant koju. Arba jie bando isilaikyti ant zemes iki raundo pabaigos. Atskirais, sekmingais atvejais, jiems paviksta pagauti savo oponeta i lauzima ir istraukti netiketa pergale ant zemes.
Pvz.: Chuck Liddell, Tim Sylvia, Forrest Griffin, Wanderlei Silva, Cro Cop
Clinch-and-Pound - kovotojas susikabina su savo oponentu ir neleidzia jam atsitraukti i saugesne nuo smugiu distancija, tuo metu smugiodamas keliais ir nauduodamasis nesvariomis bokso taktikomis. Dazniausiai tai imtinininkai, kurie savyje islavino strikinga (tipiskai boksa). Tokiu atveju, jei jiems nepaviksta susilpninti savo oponenta clinche/susikabinime, tai is sios pozicijos jie gali lengviau pargriauti oponenta ant zemes ir, budami imtinininkai, dominuoti ant grindu.
Pvz.: Randy Couture, Evan Tanner, Wanderlei Silva
Ground-and-pound - kvotojas pagriauna savo oponenta ant zemes, nauduodamasis takedownu ar suplexu, uzima dominuojancia pozicija (is virsaus) ir negailestingai smugioja. Ground-and-pound taip pat naudojama pries lauzimus, kad susilpninti oponenta. Sia taktika naudojasi imtinininkai arba kiti kovotojai, kurie turi gera lauzimu ginyba ir puikius takedown igudzius. Jie bando nuvesti kiekviena kova ant grindu ir uzeme pozicija, smugioti kol oponentas pasidos, bus knockoutotas arba suzalotas taip, kad negaletu testi kovos (pvz. intensiviai kraujojantis plisis).
Pvz.: Matt Hughes, Tito Ortiz, Fedor Emelianenko, Randy Couture
Submission wrestling - kovotojas nutempia oponenta ant zemes ir uzemes dominojancia (nors tai nebutina) pozicija bando panauduoti lauzimo judesius. Nors kai kurie kovotojai itin savim pasitiki ir moka "istraukti" lauzima ir is apatines pozicijos. Atsizvelgiant i tai, kad submission-wrestlingas yra daugeliu sportu sudaromaja, imtiniu, dziudo, sambo ir jiu jitsu specialistai daznai naudojasi sia taktika savo kovose.
Pvz.: Ken Shamrock, Frank Shamrock, Royce Gracie, BJ Penn
P.S.
Gerbiami nMo nariai, siame poste as dar daug ko nepaminejau, bet nenorejau giliai ziureti i taisykles, ju variacijas ir i gilia MMA istorija (kuria galima sekti iki graiku pankrationo laiku), nes faktiskai dabar jums tai nebutina zinoti taip detaliai. Cia as isdesciau pagrindinius dalykus, kurios reiktu zinoti pradedant susipazinima su MMA pasauliu. Bet jei kazkam butu idomu suzinoti daugiau, arba norisi kazka patikslinti - tai tam as sukuriau specialia "Klausimu" tema ir tikios ji nebus tokia tusti ;)Man bus ypac malonu, jei sulauksiu is jusu reakcijos, susidomejimo ir bent kazkiek demesio, nes MMA populiarumas vis auga ir noretusi, kad ir musu forumas turetu kampeli, kur zmonems galima butu apie tai padiskutuoti.
Ir nekreipkite demesio, kad kolkas skiltis yra pakankamai tuscia - nes norejau padeti jai bent kazkokius pagrindus - kitaip niekaip neraciau laiko imtis darbo. O dabar, kai ji jau egzistoja ir figuroja forume, kaip mano eksperimentas - as jausiu savo atsakomybe ja papildyti.
+ BONUSAS
Žuranalas SPO, 2006, Spalis, pasakė:
Viskas viename - atgijusi kovotojų svajonė
- Peštynės ar imtynės? Muštynės ar grumtynės? Raumenų kalnas ar sportininkas, visą gyvenimą siekiantis tikslo? Žiūrovas ar akiplėša, ištroškęs adrenalino? Galbūt ir viena, ir antra, ir trečia, ir ketvirta, bet niekas tikriausiai nepaneigtų, kad visi norėtų būti tokie ištvermingi kaip jie - mišrių kovos menų sportininkai (angl. Mixed Martial Arts - MMA). Mišrūs kovos menai užkariauja ne tik sporto sales, bet ir žiūrovus.
viskas buvo taip... 648 m. pr. Kr. graikai pankrationo sporto šaką įtraukė į olimpinės žaidynės. Tai buvio senovės graikų bokso ir imtynių mišinys. Šis sportas turėjo tik, atrodytų, paprastas taisykles: varžovai negalėjo kandžiotis ir vienas kitam lupti akių! O kova baigdavosi tik tuo atveju, kai varžovas krisdavo ant žemės be sąmonės arba pasiduodavo savo priešininkui, pakeldamas rankas.
Dažnai būdavo taip, kad kovos tęsdavosis valandas. Kartais jos baigdavosi vieno ar net abiejų varžovų mirtimi. Šis sportas tapo labai populiari olimpinių žaidynių sporto šaka ir greitai pasklido po visą senovės graikų pasaulį.
Pankrationo kovos vykdavo apskritoje aikštėje, pilnoje smėlio. Graikai manė, kad kova tokioje erdvėje paskatins priešininkus įnirtingiau kovoti.
Šiai kovų technikai priklausė smūgiai kumščiu, smaugimas, alkūnės ir kelio atakos, smūgiavimas. Taip pat gana dažnai buvo naudojami spyriai į kojas, kirkšnis, skrandį. Pankrationistai buvo gerai žinomi del gerų grumtynių įgūdių. Čia daugiausia naudotas metimas ir smaugimas. Smaugimas dažniausiai ir būdavo tas veiksmas, nuo kurio mirdavo silpnesnis priešininkas.
Šiose kovose be kovotojų dalyvaudavo teisėjas. Jis turėjo keletą drausminių priemonių - lazdą ir rykštę. Tokiomis priemonėmis teisėjas versdavo stipresnius kovotojus laikytis taisyklių.
Pankrationo kovų dalyviai visada tapdavo didvyriai. Net Aleksandras Didysis iš šių kovotojų formuodavo savo kariuomenę. Kai 326m. pr. Kr. jis įsiveržė į Indiją, kartu su juo į šią šalį atvyko ir daugybė jam tarnavusių pankrationistų. O šis laikotarpis, dabar jau yra manoma, buvo Azijos mišrių kovos menų pradžia.
Tad silpstant senovės Graikijai ir kylant Romos imperijai garsas apie mišrių kovų menus čia blėso. O susidomėjimas šia sporto rūšimi augo ne kur kitur, o rytuose.
Tačiau patį tikriausią atgimimą mišrių kovų menai išgyveno tik po daugiau nei dviejų tūkstančių metų. Antram gyvenimui 1925m. Rio de Žaneire (Brazilijoje) juos prikėlė Greisi šeimos broliai.
Dar vaikus juos mokė profesionalus mišrių kovų kovotojas, emigrantas iš japonijos Mitsuyo Maeda. Vienas iš brolių - Karlosas - ėmė mokyti kitus savo brolius ir šeima greitai įkūrė savo džiudžitsu akademiją.
Būtent tais pačiais metais išpopuliarėjo ir dabar visame pasaulyje gerai žinomas Greisi iššūkis. Taip atsitiko, nes Greisi savo džiudžitsu akademiją laikraštyje reklamavo gana drastiškai ir labai jau netradiciškai, Reklama skambėjo taip: "Jei norite sulaužytos rankos ar šonkaulio, susisiekite su Greisi." Tokia trumputė, bet išraiškinga eilutė laikraštyje sukėlė milžinišką smalsuolių susidomėjimą.
Šioje akademijoje buvo rengiamos ne tik džiudžitsu stiliaus kovos. Viskas, kas čia vyko, vis labiau priminė senovės graikų pankrationą, nes kovose dalyvauti pradėjo ir kitų kovos stilių žinovai. Karatė, bokso atstovai eidavo į ringą, nes jie visi norėjo įrodyti, jog yra geresni nei Greisi šeimos vyrai (tai buvo vadinama valetudo , išvertus iš portugalų kalbos - "viskas leidžiama".)
Gandas apie šias varžybas netruko pasklisti po visą Braziliją ir publika tiesiog maldavo šio spektaklio. Todėl varžybos buvo rengiamos didžiausiose arenose, kuriose susirinkdavo dar iki tol neregėtas skaičius žmonių.
Pirmoji tokia oficiali kova įvyko tarp lengvasvorio bokso čempiono Antonio Portugalo ir daug silpnesnio Helio Greisi. Per trisdešimt sekundžių Helio, tik tiek jam prireikė įveikti priešininką, tapo Brazilijos, dar niekada neturėjusios savo asmeninio herojaus, didvyriu.
Kai gandas apei tokio tipo kovas pasiekė ir Japonijos tradicinių kovos menų atstovus, šie patys siekė kuo greičiau sudalyvauti tokio tipo kovose ir atkeršyti už neva jiems priklausiusios sporto šakos vardo teršimą.
Bet deja Helio buvo nenugalimas. Už visus savo priešininkus svėręs mažiau jis visada sugebėdavo juos įveikti! Ir galų gale įveikė patį laisvų imtynių pasaulio čempioną sunkiasvorį Fredą Ebertą. 1935 - 1951m. Helio rungėsi daugiau nei tūkstantyje kovų. Helio buvo geriausias iki tol, kol jo ir brolio sūnūs perėmė šeimos tradiciją. Į areną atėjo jaunieji kovotojai vis labiau garsino Greisi iššūki..
Mišriosios kovos pradėjo apimti dar daugiau stilių: kikboksą, luta livre imtynės, boksą, ir dar daugelį kitų.
1980m. Helio vyriausias sūnus Rorionas atvyko užkariauti Amerikos. Jis Greisi iššūkį pakreipė kita linkme. Rorionas pasiūlė 100tūkstančių dolerių tam, kuris įveiks jį ar vieną iš jo brolių. 1993m. buvo įkurtas Galutinės kovos čempionatas (Ultimate Fighting Championships - UFC). Planuota suorganizuoti tik kelis turnyrus. Tačiau kovos sulaukė didžiulio populiarumo ir šie turnyrai tapo nuolatiniai.
Pirmos Galutinės kovos čempionato kovos turėjo labai mažai taisyklių. Jose nebuvo nei svorio kategorijų, nei laiko limitų, nei raundų, nebuvo net privalomų apsaugų. Keli dalykai, kuriuos buvo draudžiama daryti tai vėl nebadyti akių ir.. nekąsti. Kovos galėjo pasibaigti tik nokautu arba pasidavus priešininkui, o pirmuosiuose turnyruose teisėjas ent neturėjo tieses kištis į kovą. Bet greiatai išryškėjo daugybė problemų. Kovos buvo pavojingos, tęsėsi labai ilgai. Dažnai jos buvo ir nuobodžios. Tad tokį reginį buvo sunku parduoti TV kanalams , o ką jau kalbėti apie tiesioginę transliaciją. Reikėjo imtis priemonių ir greitai kažką keisti! Tad 1995m. į taisykles buvo įtrauktas 30 min. laiko limitas.
Vis dėlto prireikė dar šiek tiek laiko ir pakeitimų, kol mišrių kovų gerbėjai išvydo tai, ką turime dabar.
2001m. mišrių kovų varžybos dar labiau išpopuliarėjo. Ir šį kartą taisyklės tapo daug griežtesnės. Kovą sudarė raundai, buvo ribojamas laikas, atsirao penkios svorio kategorijos, sudarytas 31 pražangos sąrašas ir nustatyti aštuoni laimėjimo būdai.
Šiandien UFC kovotojai yra vieni geriausių pasaulio atletų. Jie treniruojasi daugiau nei šešias valandas per dieną. Mokosi ištvermės, smūgiavimo ir imtynių meno.
UFC sunkiasvosris čempionas Timas Sylvia yra pasakęs: "Pasirengimas miįrių kovų menams - tai buvo sunkiausia, ką nuveikiau per visą savo gyvenimą".
Per beveik šimtą metų Greisi šeimos vyrai nuveikė tiek, kad šių mišrių kovos menų turnyrai pagaliau pasiekė ir Lietuvą. Ir čia bręsta nauja kovotojų karta, kuri toliau užsibrežia rimčiausius tikslus ir daugybę valandų prakaituoja sporto salėse, kad būtų geriausi.
Nuo Helio atžalų atėjimo į mišrių kovų areną susiformavo daugybė lygų ir organizacijų. Pagal parduodamų bilietų skaičių kai kuriuose šalyse mišrių kovų menai užėmė antrą vietą. Daugiau žiurovų susirinkdavo tik į futbolo varžybas. Dabas mišrios kovos yra populiarios ne tik dėl savo specifikos, bet ir dėl vaidybos elementų, kurių netrūksta beveik kiekviename turnyre.
Perspausdinta by Ezzy
Į viršų
